šilkinis

šilkìnis, -ė adj. (2) K, Š, KŽ 1. R325, MŽ435, Sut, I, K, M, J, L, Rtr iš šilko pluošto, siūlų ar medžiagos padarytas (austas, megztas, siūtas ir kt.): Audaklas šilkinis, tankus SD48. Nuometėlis šilkinis SD14. Kinai jau prieš 4000 metų mokėjo austi gražius šilkinius audeklus, bet šį meną slėpė K.Daukš. Su mama par abiedvi vieną šilkìnę skarytę turėjom Mšk. Seniau jaunajai kavalierius pirkdavo skarą šilkìnę Ds. Dar̃ šilkìniai [marškiniai] ir apačioj, ir viršuj Dg. Malūnuose būdavo šilkìniai sietai PnmŽ. Ten būt žuvavę žvejų žmoneliai su šilkiniu tinkleliu StnD9. Iš kasnykų, iš šilkinių kamanėles siuvo VoL436. Sidabro viedreliai, aukselio našteliai, šilkìniai pasaitužėliai JD805. Ar nepailso juodbėriai žirgeliai, ar nepatrūko šilkìnės vadelės? (d.) Šmn. Šilkinelè skarele apsrišus šalty Klt. Mečiau, mečiau per pirkelę šilkinẽlį audeklelį (d.) Tvr. Kvartūkėlis šilkinė̃lis Kp. Dukryte mano, jaunoji mano, kur dėsi kaspinėlius tu savo šilkinėlius? JD868. ^ Ką daugiau skalbi, tą kaip šilkìnis audeklas Bsg. Pabūna ilgiau, tai jie (linai) tokie minkštūs – kap šilkìniai Eiš. Vėderas [paršo] kai šilkìnis (labai švarus) – kaip tas šonas, teip tas Klt. Plaukai tokie švelnūs – kaip šilkiniai rš. Gausi į kailį – kaip šilkìnis pasidarysi Lnkv. Šilkinės kasos, žiemą ir vasarą basas (žąsis) LTR(Brž). Aplink šilkìnė, vidury medinė (ritė) Pnd. Šilkìnė rankovė medų geria (per aukštinį rūksta dūmai) Ml. Apskrita kaip obuolys, ilga kaip šatra, šilkinė uodega, graži kaip merga, žvengia kaip arklys (šarka) LTR. 2. prk. minkštas, švelnus ar žvilgantis kaip šilkas: Avinukas gražus: šilkinės vilnytės, auksiniai rageliukai LTR(Kur). Motina glosto jos šilkinius plaukus rš. Mano rankutės šilkinùkės Lp. Gulsčiojo gluosnio lapai apačioj šilkiniai rš. Par mum žolės šilkinẽlės (d.) Aps. Geso paskutinė žvaigždė šilkinėje debesų properšoje P.Cvir. Ant kalno tulpės, pakalnėj ievos, miške žibutės šilkinės žydi K.Bink. Voratinklių šilkiniai siūlai rš. [Chrizotilo] žibesys šilkinis su metaliniu atspalviu EncV472. Šilkinis blizgesys GTŽ. Šilkìnis popierius NdŽ. Šilkiniai debesiai E(Pn). Šilkìnės sutemos NdŽ. Šilkìnis (švelniai dvelkiantis, šiltas) vėjas NdŽ. 3. prk. meilus, malonus, švelnus (apie žmogų, elgesį): Tas vyras tai šilkìnis Snt. Čia tai šilkìnis vaikas – visa jam gerai Rk. Šilkinis elgesys rš. ^ Burna kaip šilkìnė: ateina, pakalba – negalim išsiskirt Mlt. Vaikas šilkìnis, o vyras šiaudinis (vaikas labiau mylimas negu vyras) LTR(Vdn). | Anas turi šilkìnį liežiuvį (moka meiliai, gražiai kalbėti) Švnč. ║ NdŽ paklusnus, nuolaidus. 4. prk. be vargo, be rūpesčių, lengvas (apie gyvenimą, laiką): Jam čia buvo šilkìnis gyvenimas J.Jabl. Kad teip praeitų karas, būtų šilkìniai metai Srd. 5. LKAI84(Pkp, Ldv, Smln, KzR) prk. pagamintas ppr. iš tarkuotų bulvių su miltais arba kruopomis (apie košę): Iš avižų miltų – šilkìnė košė Nmk. Pusmiltė (šilkinė) košė: išvirtas bulves sugrūda, pila to pat vandens ir miltų rš.

◊ šilkìnė kirmėlė̃; SD76, N šilkaverpis: Pavasarį iš [šilkaverpio] kiaušinėlių atsiranda pusėtino didumo trandės, kurias vadiname šilkinėmis kirmėlėmis E. Kirmėlės šilkinės aba kurios šilkus iž savo vidurių ižvija ir daro kaip kamuolius kokius SPI313.

šilkìnis vãbalas šilkaverpis: Šilkmedžių lapai maitina šilkinius vabalus rš.